rėžyti

rėžyti
rė́žyti, -o, -ė iter. 1 rėžti. 1. DŽ pjaustyti į gabalus, raižyti, karpyti: Reikia jau rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Kap sesulės drobes rėdė, dar man nerūpėjo, kap martelės drobes rė́žė, tai jau man parūpo (d). Vrn. Neturiu čėso atakelti vartų, reikia plonas drobes rėžyti LTR(An). Bepig tau gi, panele, bepig tau gi, jaunoji, suole sėdėti, drobes rėžyti LTR(Ut). Oi aš tę radau mergelę skryneles dangstant, drobeles rėžant, marškinėlius siūlėjant (d.) Vlk. Marti krovė man kraitelius – dėl marčios krovimo nerėžysiu drobių (d.) Švd. Drobeles rėžo, svirnelis dreba LTR(Kpč). Ei užtars, užtars manę seselės, svirnužė[je] stovėdamos, drobužes rėžydamos ArchIV597. Paskui [linus] verpia, audžia, baltina, rėžo ir siuva LB161. Siuvėjas, po tam pamieravęs, praded sukirpt, rė́žyt Jrk97. Tu nemoki stiklo rė́žyt Užp. Nerė́žykime jos (jupos), bet meskime burtas apie ją, kam turėtų tekti DP172. Kūnus savuosius davė kapot, degint, pjaustyt, rė́žyt, kankint DP5. ^ Meška girioj, o skūrą jau rėžo Vlkv. Svetima skūra neskauda rėžyti Q666. | refl. N. ║ skirstyti, dalyti sklypais (žemę): Nei čia žemės draskyti, nei ganyklų rėžyti K.Bor. 2. žeisti, kuo aštriu brėžiant, braižyti: Susikavė [įsigėrę], vienas kitą pjausto, rė́žo Kls. Viksvos labai rankas rė́žo Lš. Kaip [pamotė] prausė ma[n] burnelę, rėžė mano veidelius JD419. ║ refl. daryti tam tikrus įsipjovimus: Nei vienas dėl jų nei rėžysis, nei pliką save darysis RBJer16,6. 3. K daryti įpjovimą, rantyti, raižyti: Peiliu rė́žomas sidabras NdŽ. 4. aštriu daiktu, padargu braukiant, daryti žymę paviršiuje: Tai veršio didumas – rė́žo tik sienas ragais Klt. Jaučiai, badu kone stipdami ir svyrinėdami, vos rėžo dirvą K.Donel1. | prk.: Griausmas griauja, žaibai dangų rėžo rš. ^ Kad šikna žemę rė́žysi (kad ir kaip stengsiesi) – negausi Vlk. Tegu jiej tę nor šikna žemę rė́žo (tedaro, ką tik nori), o tu sau miegok spakainas Krok. Nor tu šikna žemę rėžyk, o turi padaryt Lp. Neduosiu, nor šikna žemę rė́žysi Vlk. Nors šikine dangų rė́žyk – nieko nepadarysi Ob. 5. vagoti: Ryt eisma bulbų rė́žyt Trgn. 6. raižyti, diegti, varstyti (apie skausmą): Apstos apstos – ir vėl viduj rėžo vis iš dešnės kairėn kaip peiliu Trgn. Kažkodėl pradėjo vidurius rė́žyti Slč. Jam labai vidurius rė́žo Ėr. Kažno kas vidurius rėžyte rėžo LTR(Dkk). Medaus daug suvalgius, rėžo gerklę (darosi kartu) Vdš. Kojas kap peiliais rė́žo Gs.
◊ bùrną rė́žyti KI505,688 bartis, kivirčytis.
\ rėžyti; aprėžyti; įrėžyti; išrėžyti; nurėžyti; surėžyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • rėžyti — vksm. Ji̇̀s sti̇̀klą rėžo langáms …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aprėžyti — tr. sumažinti, apkarpyti: Aprėžys jūsų žemes, apkraus išperkamaisiais, sumokėsit trigubai daugiau, negu ta žemė verta V.Myk Put. rėžyti; aprėžyti; įrėžyti; išrėžyti; nurėžyti; surėžyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • braižioti — braižioti, ioja, iojo tr. braižyti, rėžyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • braižyti — braižyti, o, ė, braižyti, braĩžo, braĩžė iter. brėžti. 1. rėžyti, draskyti: Nauji marškiniai nugarą braižo Grg. Katė su nagais braižo J. Mano akėčios dirvą braižo JD150. Vaikai, nebraižykiat stalo Grg. ^ Akyse laižo, už akių braĩžo Jnš. ║ refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • brėžyti — brėžyti, o, ė 1. tr. Š braižyti, rėžyti, draskyti: Nebrėžyk stalą! Jrb. Juodaviečių stiebai yr brėžą̃ Šts. | refl.: Katė brėžosi rš. 2. refl. trankytis, belstis: Eik žiūrėk, kas te[n] brėžos apie duris Jrb. brėžyti; parsibrėžyti; subrėžyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • deimantgalis — deĩmantgalis sm. (1) įrankio aštruma stiklui rėžyti: Įtvertas deĩmantgalis (stiklui pjauti) BŽ216 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • diržuoti — diržuoti, uoja, ãvo tr. DŽ 1. rėžyti diržais. 2. diržu lupti, perti. diržuoti; apdiržuoti; nudiržuoti; pridiržuoti; sudiržuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dryžuoti — dryžuoti, uoja, ãvo 1. tr. K daryti dryžes, ruožuoti. 2. tr. rėžyti, pjauti: Ronpjūviai medį dryžuoja su pjūklu J. 3. intr. R292 smuiku griežti. 4. intr. marguoti: Kas ten dryžuoja? J. ^ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrėžyti — tr. 1. rėžant gabalais, suvartoti, sukarpyti: Močiute mano, oi motinėle, neišrėžyki plonų drobelių LTR(Upn). Margos skrynios išvožytos, tankios drobės išrėžytos (d.) Drsk. Plonos drobės išrėžyta, dovanos dalyta LTR(Šil). Žalios skrynios atvožytos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karpyti — karpyti, kar̃po, kar̃pė iter. 1 kirpti. 1. K, NdŽ su žirklėmis pjaustyti, rėžyti ar iškarpas daryti: Duktė su žirklėmis kar̃po skiautes, avis J. Aviukus kar̃po pavasarį, ievoms žydint Skr. Prieš šventes ji gėles kar̃po Lš. Ūsus ne tik karpė, kaip …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”